- digčioti
- digčióti, -iója, -iójo žr. 1 digsėti 1: Kelinta diena digčiója po krūtine ir nepereina Rdm. Dig dig digčiojo dygulys į šoną LMD(Mc). Neskauda, bet digčio[ja] Lk.
◊ į šìrdį digčióti būti nemalonu: Jai digčioja į širdį, išgirdus [bobų] patyčių, kurios vadindavo Ignį vištgaidžiu LzP.\ digčioti; nudigčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.